Tikrai, kad ne grožis išgelbės pasaulį ir tik aklam (naiviam arba kvailam) dar vis taip atrodo.
Ačiū Aukščiausiajam, kad atsirado mąstančių dizainerių ir jie šiandien kuria tam, kad spręstu problemas, kurių mūsų gyvenime apstu. Deja, ne visi turi noro (supratimo, jėgų) imtis skausmingų temų, apie tai kalbėti viešai ir sąmoningai kurti tik tai, kas sprendžia pasirinktą problemą. Tam reikia turėti gebėjimų (pasakysiu tiesiai šviesiai – smegenų). „Blizgų“ grožį kurti yra kur kas paprasčiau ir tokie kūrėjai man panašūs į stručius, sukišusius galvas į smėlį ir teigiančius : „manęs neliečia tai, kas vyksta aplinkui“.
Vaikytis grožio dėl grožio – neintelektualu. Dar viena suknelė, papuošalas, gražus daikčiukas jau praranda prasmę ir žmonės ima suvokti, kad tai tik paikas vartojimas, kuriam yra gaištamas laikas, eikvojami pinigai ir energija. Tuščias užsiėmimas. Beje, kuo toliau, tuo sunkiau bus su pajamomis ir pelnu iš tokios veiklos.
Pagaliau net garsūs ir turtingi asmenys ėmė rodytis visuomenėje su ta pačia apranga ir nebūtinai brangiausiais apdarais. Noras pasirodyti, pasipuikuoti baigia išnykti (nors pas mus lėtokai einasi šie pokyčiai, bet einasi!). Atsiranda poreikis pranešti apie savo įsitikinimus, taip kovojant tiek su politiniais, bei ekonominiais priešais (sukčiais), tiek su vaikų, benamių šunų ar senukų skriaudėjais ir taip siekiant mums visiems geresnio pasaulio. Išsivysčiusiuose Vakaruose šios tendencijos ypač gyvos, iš čia ir ta džemperių, palaidinių mada su atitinkamais užrašais, dėl kurių jie ir perkami (tikrai ne dėl grožio).
Kalbant apie mados tendencijas, šiandien jau girdime ne spalvų ir siluetų nuorodas, o TVARIOS mados, ATSAKINGOS mados kryptis: socialinės atsakomybės, etiško elgesio, pagalbos gamtai temas. Turime ir mes jau gražių pavyzdžių. Vakar radau straipsnelį facebuke, kurį parašė mūsų dizainerė Jelena Taricina: „prieš porą mėnesių aš buvau tvirtai nusiteikusi stabdyti „MAUFashion“ projektą, nes tai tik rūbai, kurių yra šimtai…, bet radau prasmę, į kurią noriu nukreipti visą savo veiklą ir toliau kurti rūbus vaikams, nes tai bus smurto ir patyčių prevencija, tokia aktuali man, nes pati vaikystėje buvau patyčių objektu“.
Ar žinote, kad tekstilės pramonė (tiek gamybos procesai, tiek mūsų pačių išmetami gaminiai) labiausiai teršia mūsų planetą? Kiek jų mūsų spintose, parduotuvių lentynose, internete ir mugėse?! Taigi, koks tikslas kurti dar vieną gražią kolekciją – dar vieną šiukšlių krūvą, dėl kurios bus išeikvotas laikas ir pinigai (ir net ne vieno žmogaus)?
Nuo ko pradėti, norint tapti sąmoningu kūrėju – nuo vertybių, kas pačiam aktualu, už ką atiduotum galvą. Bet bet bet! Nepasiduokite „madingoms“ vertybėms (jau žinau tokių!), o ieškokite savo „skaudulio“, tegu ir nedidelio (nebūtinai „už taiką žemėje“), bet jūsų asmeninės pozicijos, jūsų asmeninės aktualijos, kaip mielas pavyzdys, ką daro „Ačiū labai“: „Mano sesė turi nerealią sesę. Rimtai“, „Mes pykstamės dėl šūdų“. Arba „Myliu Nidą“ projektas.
Ir apskritai aš raginu permąstyti savo vertybių ir dorybių sąrašą ir pagalvoti, kas esu šioj žemėj, ką veikiu ir kas iš to, kokia prasmė, kokia mano misija. Nejau turite vienintelį tikslą: pinigų? Kur ta laimė, dėl kurios gyvename?
Snieguolė