Sveiki,
aš esu Snieguolė Kerpienė, gyvenu prie jūros, esu nepataisoma optimistė ir knygų griaužikė, mėgstu iššūkius, turiu daug planų ir noriu dar ką nors ypatingo nuveikti, pavyzdžiui – parašyti knygą, sukurti super brendą kam nors, pavasarį prisisodinti daug gėlių ir išmokti ispanų kalbą!
Man 52, aš visą gyvenimą esu versle ir viską savo kailiu išbandžiau – ir pelno skonį, ir teismus, ir pripažinimą, ir praradimus ! 30 metų verslo patirtis, plius teorija, kurios prisirinkau dalyvaudama įvairiausiuose seminaruose ir mokymuose Lietuvoje, Švedijoje ir JAV. Turiu jau ką pasakyti.
Viena iš veiklų, kuo užsiiminėjo mano įmonė – rūbų gamyba EU kompanijoms. Tai buvo gamybos paslaugų pardavimas, iš ko prasigyvenome ir pasistatėme štai tokį gražų pastatą Klaipėdos Paryžiaus Komunos gatvėje.
Daug išmokau ir uždirbau, gamindama tokiems žinomiems brendams, kaip Cacharel, Gerard Darel, Tara Jarmon, Bitte Kai Rand, Reiss ir kt. Bet, prisipažinsiu, aš nesidžiaugiau šiuo bendradarbiavimu – jie manęs nelaikė lygiaverte partnere. Buvome „pigi dabo jėga“, antrarūšiai. Mums primesdavo kokybės kaltinimus, kurių priežastis – jų pačių konstrukcinės, technologinės klaidos, mus spaudė dėl kiekvieno cento, nevertindami papildomai atlikto darbo, mus grasino, kad bet kokiu momentu paliks mus be darbo. Todėl aš intensyviai ieškojau kitų verslo sprendimų.
Ir man pavyko!
„Salanida“ – toks buvo mūsų brendas, gimęs 2004-ais. Įkvėpimo šaltinis- Kuršių nerija- „sala“ ir Nida. Šalta Baltijos jūra, sūrus vėjas, smėlis ant skruosto ir kišenėse, visur…, klykiančios žuvėdros, rūkomos marių žuvys, kiauraraštės vėtrungės, užpustyti kaimai, Prūsijos keliai – šis emocinis ir vizualus fonas buvo mūsų konceptas, kuris diktavo kūrybinį stilių.
Niujorke ir Paryžiuje buvome įkūrę savo atstovybes („show-rooms“), su kurių pagalba išėjome į pasaulį.
Dalyvavome parodose „The Train“ Niujorke, „Tranoi“ Paryžiuje ir mums gerai sekėsi – net 22 užsienio „butikai“ pirko mūsų rūbus! Atrodė – dar pora metų ir investicijos atsipirks.
Deja, 2009-aisiais viskas baigėsi …
…Buvo siaubinga. Pasaulyje prasidėjo ekonominė krizė, užsakymų sulaukėme labai mažai, kaip tyčia dar pašlijo santykiai ir su gamybos užsakovais, bankas prispaudė grąžinti kreditą, o Darbo Įstatymas neleido sumažinti darbuotojų skaičiaus (tuomet jau mūsų buvo apie 45) ir nieko kito padaryti aš nebegalėjau, kaip tik paskelbti bankrotą. Bijojau net ištarti šį žodį, bet teko.
Perdaviau visą turtą bankroto adminstratoriui – sandėlį, pilną žaliavų, įrengimus, automobilius, patalpas ir net savo namus, kuriuos taip pat buvau užstačiusi bankui ir išėjau į „niekur“.
…
Ir radau naują idėją!- nediduką viešbutėlį, kurį savininkai norėjo išnuomoti. Puoliau į šį verslą stačia galva! Čia galėjau kurį laiką ir pati gyventi- juk nebeturėjau namų… Naujas darbas atrodė taip: miegi naktį ir girdi, kaip klientai atsibaladoja, reikia keltis, įleisti, apgyvendinti. Vos užmingi, laikas pusryčius klientams ruošti, po to kambarius tvarkyti, nes kambarinė tik viena, reikia padėti, daug jų neprisamdysi- versliukas mažas, nėra tiek pajamų, kad viskam užtektų, o virėjui apsirgus – pačiai dar ir karbonadus kepti, ko lig tol visiškai nemokėjau…
Norėjau, kad viešbutis prie jūros visus užburtų jūrine dvasia ir įtrauktų į nuotykių paieškas.Taip gimė dar vienas mano sukurtas brendas – „Dryžuotas“.
…Po trejų vargo metų aš bėgte bėgau iš šio verslo. Supratau, kad ne man kambarius tvarkyti ir su atsipalaidavusiais poilsiautojais lig paryčių plepėti. Jaučiau, kad degraduoju čia. Buvau pasiilgusi intelektualios veiklos.
…
Ir vėl man pasisekė – gavau intriguojantį pasiūlymą – dėstyti rinkodarą Verslo Kolegijoje. Pasikausčiau teoriją, sėdėdama iki išnaktų prie knygų ir metus studentams pasakojau kas tas marketingas, atvirai pateikdama savo patirtį – sėkmes ir nesėkmes, analizę ir patarimus.
O po metų, 2016-ųjų pradžioje, nusprendžiau kurti verslo konsultacijų įmonę. Kas paskatino? Pirmiausia – mintis, kad taip galėsiu padėti savo dukrai! Kaip tik tuo metu ji pradėjo savo verslą – „Salanida“. Taip, ji pasirinko „Salanida“(!), tą patį brendą, kurį aš kūriau su jos, dar visai mažos pagalba. Visur ji būdavo kartu – ir kai ieškojome idėjos bei kūrėme koncepciją, ir Niujorko atstovybėje („show-roome“), pasirašant sutartis su pirkėjais, ir Paryžiaus parodose, prezentuojant mūsų brendą, ir siuvimo ceche tarp audinių, eskizų bei lekalų. Žinojau, kad eis tuo pačiu keliu. Bet žinojau, ir kaip jai bus nelengva… Todėl nusprendžiau paruošti kuo daugiau patarimų, kas ir kaip šiame versle.
Man teko iš naujo perkaityti viską apie „Fashion marketing and management“ (beje, lietuvių kalba apie tai ne ką teradau). Po kelių mėnesių darbo paruošiau visų mados verslo aspektų apžvalgą, įterpdama pavyzdžius iš savo asmeninės patirties bei kitų mažiau ar daugiau žinomų brendų gyvenimo.
Pristačiau dukrai ir gavau įvertinimą: „super, mama, dalinkis ir su kitais šiomis žiniomis!“.
Taip ši mano patirtis tapo mano verslu – seminarais, individualiomis konsultacijomis ir mokymais.
2017-ais, 2018-ais sulaukiau gausybės laiškų su prašymu padėti. Su keliomis įmonėmis sudariau abonentines sutartis ir kuravau jų veiklą ilgą laiką. Dalyviai nuoširdžiai džiaugėsi ir tai mane skatino dar ir dar gilinti žinias šioje srityje bei ruošti naujas temas.
Šiandien manau, kad bankrotas man buvo didžiausia pamoka, išmokiusia matyti ir mąstyti. Gal ne veltui yra toks posakis: už vieną muštą- trys nemušti. Žinoma, ir metai savo daro – pradedi nujausti, plačiau aprėpti, giliau suprasti.
Per šiuos pastaruosius metus gilinausi į rinkodarą – brendingą, kainodarą, pozicionavimą, pardavimų strategijas ir komunikaciją, todėl savo žinias ir pagalbą siūlau ne tik mados verslo atstovams, bet visiems mažiems versliukams, norintiems augti ir pasiekti konkrečių rezultatų.
Gintarų apdirbimo įmonė, rūbų šunims gamintojai, baldų fabrikėlis, kepyklėlė, viešbučio šeimininkai, lininės patalynės ir namų apyvokos gaminių kūrėjai, papuošalų ir rūbų dizaineriai – tai šiandieniai mano klientai.
Vienam kartais be galo sunku išjudėti ir pasieti tikslų, vienam kartais rankos nusvyra iki žemės ir nieko nebesinori – aš tai žinau ir suprantu jus, amatininkus, kūrėjus, mažų verslų atstovus, aš tam ir esu, kad padėčiau, tad kreipkitės drąsiai! Kiekvienu atveju bandysime rasti abipusiai naudingą bendradarbiavimo formą!
Snieguolė
P.S. Kas yra VERSLO REFORMA?
Šį tinklaraštį sukūriau tam, kad turėčiau kur sudėti savo straipsnius, kuriuos rašiau tiek užsakovams – „Verslo Žinioms“, „Myliu siūti“ portalui, tiek sau ir jums. Ir kur jūs galėtumėte paskaityti apie mane. Pavadinimas reiškia, kad aš galiu padėti sukurti jums VERSLO FORMĄ. O kartais būna, kad verslą reikia iš esmės tvarkyti – nėra strategijos, nėra tikslų, neteisingai skaičiuojama savikaina ir dar krūva kitų bėdų – tuomet aš siūlau REFORMĄ!
…
CV trumpai:
*Gimiau 1966.04.07. Klaipėdoje
*Baigiau Klaipėdos Konservatoriją, renginių režisūrą.
*Versle atsiradau 1991 (UAB “Grasnė”steigėja, nuo 1994 m. “S.Kerpienės Firma“ įkūrėja)
*Verslo mokyklos: Švedijoje 1994 – “Ammu Gruppen”; JAV 1998- rinkodaros kursai NY ir praktinė stažuotė analogiškai veikiančiose įmonėse, eilė verslo seminarų Lietuvoje (vadyba, rinkodara).
*Dalyvavau tarptautinėse parodose: “The Train” Niujorkas, “Tranoy” Paryžius.
*Esu nepriklausoma verslo konusltantė nuo 2015 m.